Padidėjęs prakaitavimas (hiperhidrozė) – būklė, kai prakaito liaukos veikia pernelyg aktyviai, išskirdamos daugiau prakaito nei būtina kūno temperatūros reguliavimui.
Normaliomis sąlygomis prakaitas yra sudarytas iš 98–99 % vandens ir neturi stipraus kvapo. Tačiau bakterijos, kurios kaupiasi drėgnose kūno vietose – pažastyse, delnuose ir pėdose – skaido prakaito komponentus ir taip sukelia nemalonų kvapą.
Hiperhidrozė gali būti pirminė (paveldima, be aiškios medicininės priežasties) arba antrinė (sukelta ligų ar išorinių veiksnių). Norint išspręsti šią problemą, labai svarbu išsiaiškinti savo prakaitavimo priežastis.
Klinika „Belladerma“ siūlo specializuotą padidėjusio prakaitavimo gydymą.
Kodėl kyla padidėjęs prakaitavimas?
Hormoniniai pokyčiai
Hiperhidrozė dažnai pasireiškia brendimo, nėštumo ar menopauzės metu, kai organizme vyksta hormoniniai pokyčiai.
Šie procesai gali išbalansuoti prakaito liaukų veiklą, todėl prakaitavimas tampa intensyvesnis, ypač pažastyse, delnuose ir pėdose.
Ligos ir sveikatos sutrikimai
Padidėjęs prakaitavimas gali būti įvairių ligų simptomas. Skydliaukės hiperaktyvumas (hipertirozė) stimuliuoja medžiagų apykaitą ir didina prakaitavimo intensyvumą.
Cukrinis diabetas, ypač esant hipoglikemijai (žemam cukraus kiekiui kraujyje), gali sukelti staigias prakaitavimo reakcijas, dažniausiai nakties metu. Kai kurios infekcinės ligos, tokios kaip tuberkuliozė ar ŽIV, taip pat dažnai pasireiškia naktiniu prakaitavimu.
Gausus prakaitavimas gali būti ir vienas ankstyvųjų onkologinės ligos limfomos simptomų.
Vaistų poveikis
Hiperhidrozė taip pat yra vienas iš kai kurių vaistų šalutinių poveikių, ypač antidepresantų, hormoninių preparatų ir tam tikrų kraujospūdį reguliuojančių medikamentų.
Jei pastebimas padidėjęs prakaitavimas pradėjus vartoti naujus vaistus, svarbu pasitarti su gydytoju dėl galimos alternatyvos.
Emocinis stresas
Stresas ir nerimas aktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri skatina prakaito liaukų veiklą. Net lengvas jaudulys ar įtampa gali sukelti gausų delnų, kaktos ir pažastų prakaitavimą.
Gyvenimo būdas ir mityba
Aštrus maistas stimuliuoja nervų sistemą ir didina prakaito liaukų aktyvumą. Kofeinas ir alkoholis taip pat sukelia prakaitavimo priepuolius, nes plečia kraujagysles ir pakelia kūno temperatūrą.
Antsvoris taip pat yra susijęs su gausesniu prakaitavimu, nes papildomas riebalinis sluoksnis apsunkina natūralų kūno šilumos reguliavimą.
Kaip išvengti gausaus prakaitavimo?
Asmeninė higiena
Reguliarus prausimasis su antibakteriniu muilu mažina bakterijų dauginimąsi, kurios yra pagrindinė nemalonaus kvapo priežastis. Po dušo svarbu gerai nusausinti odą, ypač tas vietas, kuriose prakaitas linkęs kauptis.
Drabužiai turėtų būti pagaminti iš natūralių pluoštų, tokių kaip medvilnė ar linas, nes sintetinės medžiagos nevisuomet leidžia odai tinkamai kvėpuoti.
Fizinis aktyvumas ir streso valdymas
Reguliarus sportas padeda organizmui efektyviau reguliuoti prakaitavimą. Fizinė veikla stiprina nervų sistemą, todėl kasdieninėse situacijose organizmas rečiau reaguoja gausiu prakaitavimu.
Kvėpavimo pratimai, meditacija ir joga mažina streso lygį, kuris yra viena pagrindinių emocinių prakaitavimo priežasčių.
Tinkama mityba
Aštrūs patiekalai, tokie kaip čili pipirai ar imbieras, gali aktyvuoti prakaito liaukas. Kofeinas, kurio yra kavoje, juodoje arbatoje ir energiniuose gėrimuose, stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, todėl prakaitavimas gali tapti intensyvesnis.
Norint natūraliai reguliuoti kūno temperatūrą ir mažinti prakaitavimą, svarbu gerti pakankamai vandens ir minėtus maisto produktus vartoti su saiku.
Gydymo metodai. Kaip sustabdyti gausų prakaitavimą?
Botulino toksino injekcijos
Botulino toksinas blokuoja nervinius impulsus, kurie siunčiami į prakaito liaukas, taip stabdydamas jų veiklą. Injekcijos dažniausiai atliekamos pažastyse, delnuose ir pėdose, o poveikis tampa pastebimas po 1–3 dienų, maksimalus rezultatas pasiekiamas per 7–14 dienų.
Procedūros poveikis išlieka 6–12 mėnesių, todėl ją reikia periodiškai kartoti. Injekcijų metu naudojamos itin plonos adatos, todėl skausmas yra minimalus, o prireikus gali būti naudojami vietiniai nuskausminamieji.
Šis metodas nerekomenduojamas nėščioms ir maitinančioms moterims.
Jonoforezės terapija
Jonoforezė – tai neinvazinė procedūra, kurios metu silpna elektros srovė veikia prakaito liaukas per vandenį, laikinai sumažinant jų aktyvumą.
Procedūra trunka apie 15–20 minučių ir atliekama kelis kartus per savaitę. Ilgalaikiam rezultatui pasiekti gali prireikti 10–15 procedūrų, po kurių taikomos palaikomosios sesijos 1–2 kartus per savaitę.
Šis gydymo metodas nėra tinkamas nėščioms moterims, žmonėms su širdies stimuliatoriais, metaliniais implantais ar dideliais odos pažeidimais gydomoje srityje.
Efektyviausias būdas sumažinti prakaitavimą
Jonoforezė ir botulino toksino injekcijos yra du efektyviausi metodai, padedantys ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti prakaitavimą.
Tačiau siekiant ilgalaikių rezultatų, būtina derinti šiuos metodus su aprašytais gyvenimo būdo pokyčiais: vengti daug kofeino ir aštraus maisto, riboti stresą ir palaikyti reguliarią asmens higieną.
Teisingai prižiūrint kūną ir pasirinkus tinkamą gydymą, prakaitavimą galima sėkmingai suvaldyti ir pagerinti gyvenimo kokybę.
